Bandos gyvūnas

Pagal kilmę arkliai yra bandos gyvūnai, kurie gerai jaučiasi būdami su kitais arkliais. Arkliui likti vienam arklidėje nėra įprasta.

            Visiems arkliams reikia kompanijos, geriausia kitų arklių, tačiau gali būti ir arklidžių katė, ar ožka.

            Bėgantis nuo pavojaus

            Kad pramistu arkliai kitų gyvūnų nemedžioja, juos puola tik stambūs plėšrūnai. Vienintelis būdas arkliui išvengti pavojaus – greit pabėgti.

            Instinktas staiga pulti bėgti nuo menkiausio pavojaus arkliui išliko, be to jie gali iškart greit bėgti. Arklys nelaukia, kol pats pajus pavojų, - jis reaguoja į kitų arklių pavojaus signalus.

Atviros vietos

            Kadangi gamtoje arkliai turėjo patys susirasti maisto, o jo ieškodavo nukeliaudavo labai toli tai ir dabar geriau jaučiasi neuždaryti, turėdami vietos judėti. Todėl stovėjimas arklidėje nejudant yra gan žalingas tokiam       gyvūnui, kuriam reikia kiek galima daugiau judėti.

            Žolėdis

            Elgsenos tyrimai rodo, kad arkliai,kai gali, ėda augalinį maistą reguliariais  laiko tarpais. Laukinių arklių skrandis nėra didelis, todėl jie iš karto suėda nedaug žolės, užtat ėda dažnai.

            Įpročiai

            Laukinių arklių gyvenimą tvarkė “vidinis biologinis laikrodis”, todėl jie ilsisi vienu paros metu, o ganosi – kitu. Šių įpročių pažeidimas trikdo arklį – tas tinka ir šėrimo laikui. Šėrimo tvarkos ir pašaro pakeitimas gali ne tik trikdyti arklį, bet ir sukelti jam dieglius.

            Atmintis

            Puiki arklio įgimta atmintis gali būti panaudota jį mokant. Jei arklys yra skatinamas ar baudžiamas tinkamu metu, jis prisimins ryšį tarp šių dviejų dalykų.

            Padėtis kaimenėje (tabūne)

            Tabūne gyvenantys arkliai laikosi tam tikros socialinės hierarchijos. Kiekvienas naujas tabūno narys turi kovoti dėl vietos. Eržilas visada turi žinoti, kas yra vadovas. Padėtis kaimenėje apsprendžia ir tvarką, kuria arkliai ėda šeriami. Silpniausi kaimenės nariai visada ėda paskutinieji.

            Jojikas visada turi būti įsitikinęs, kad jis yra arklio šeimininkas, nes antraip arklys priešinsis. Tai reiškia, kad arklys su jojiku kaunasi dėl atitinkamos hierarchijos.

KŪNO KALBA

            Instinktas

           Jei arklys elgiasi instinktyviai, tai reiškia, kad jo veiksmus valdo ne išmokimas, o prigimtis.

            To pavyzdys, gali būti arklio instinktas pabėgti, kuris nėra išmoktas, o įgimtas. Staiga išsigandęs arklys visada bando pabėgti.

            Uodimas

            Arklys dažnai pakelia nosį į orą ir atvepia viršutinę lūpą. Taip jis uodžia orą. Toks elgesys, vadinamas flemeno reakcija, yra ypač būdingas eržilams, kai jie pajunta netoliese esančią kumelę.

            Žvengimas  

            Žvengimas – tai garsas, kuriuo arkliai išreiškia jausmus ar nuotaikas. Kai vienas arklys kviečia kitą, žvengimas paprastai būna aukšto tono ir švarus.

            Kai arklys sveikina pašarą atnešusį žmogų, žvengimo tonas paprastai būna žemesnis ir draugiškesnis. Aukšto tono žvengimu kumelės paprastai nuvaro šalin eržilą ar kitus arklius.

            Išmatos

            Arklio tuštinimasis gali būti atsipalaidavimo, pasitenkinimo ar susijaudinimo išraiška. Arkliai dažniausiai tuštinasi arklidėse ant naujų pakratų arba kai sugrįžta į pažystama vietą.

Nusišlapinimą irgi gali sukelti malonūs pojūčiai. Jei arklys yra sunerimęs ar susinervinęs, jo viduriai gali būti kiek laisvi.

            Ausų kalba

            Patyrę arklininkai gali nusakyti, kokia arklio nuotaika pagal jo ausų padėtį. Jei ausys pakreiptos į priekį, tai reiškia draugišką susidomėjimą, bet jei ausys prigludusios prie kaklo – saugokis, nes arklys pyksta.            

  Akys

            Geras regėjimas. Mato smulkius daiktus. Nuleidus galva tampa trumparegis. Bijo neryškių daiktų. Aplinka analizuoja pakėlęs galvą. Gerai mato naktį.

            Arkliui kanopa antros akys. Eidami jie kanopomis jaučia dirvą, kelią. Pagal kanopos būklę galima spręsti apie arklio sveikatą.

            Garsai

            Garsų diapazonas platus. Garsus gerai įsimena. Atpažįsta net šeimininko žingsnius, atsimena savo vardą, komandas, kurias atsirenka net triukšme.

            Virpantis iš baimės ar susijaudinimo balsas arba šiurkštus šauksmai gali būti jo nepasitikėjimo, netgi išgąsčio priežastis. Negalima arklio bijoti, nes jis tai jaučia ir būna priešiškas.

            Kumeliukai

       Arkliai – tai gyvūnai, kurie turi polinkį į bendravimą. Jų žaidimų instinktas gali susidaryti tik socialinėje bendrovėje. Kumeliukams augant be kontakto su bendraamžiais, kurie niekada nesiganė aptvaruose, nusigalinėjo tarpusavyje – neužtenka pačio pagrindinio jų vystymesi – aiškaus savęs išreiškimo – patapimo. Ir šito neįmanoma kompensuoti sąžininga globa. Tam tikslui rekomenduojama sujungti su kaimynų kumeliukais ar kitų arklių šeimininkais.

            Žaidimas – tai arklių esybės – tikrumo atspindys, kuris parodo globos kokybę, auklėjimą, išlaikymą ir apmokymą.

Poilsis

                      Laukinių arklių ir ponių gyvenimą reguliuoja vidinis biologinis laikrodis. Vienu paros metu arklys ganosi, kitu – ilsisi. Poilsis būna įvairus – nuo gilaus miego iki budraus snaudimo.

                      Arkliai niekada nemiega labai gilai.

                      Kaip gyvūnas, kurį laisvėje medžiodavo plėšrūnai, arklys instinktyviai visą laiką budrus. Būtent todėl arkliai miega stovėdami. Kai kada arkliai atsigula, tačiau neilgam, nes dėl kūno svorio jiems būna sunku kvėpuoti.

                      Švytavimas uodega

                      Kai arklys švytuoja uodegą, tai gali reikšti, kad jam nemalonu. Jojant tai gali reikšti arklio pasipriešinimą, ypač jei raitelis nešioja ir naudoja pentinus. To nereikia painioti su švytavimu uodega, norint nubaidyti muses.

Arklys yra labai geraširdis, patiklus ir daug jautresnis, negu paprastai manoma. Jis labai mėgsta glostymą, turi nuostabia atmintį ir puikiai orientuojasi vietovėje. Labai greitai arklys susidaro įpročius kurių atkakliai laikosi. Antra vertus, jis yra daug kvailesnis ir bukesnis už šunį – baikštus, šiurkščiu elgesiu ir bausmėmis labai greitai įbauginamas. Reikia neužmiršti, kad žirgas yra labai jautrus, kad tai gyva būtybė, turinti psichika, ir su juo negalima elgtis kaip su negyva  mašina.

Arklys – bandos gyvūnas. Kažkada arkliai gyveno didelėmis grupėmis su hierarchine struktūra. Jei naujas arklys į ganyklą paleidžiamas kartų su kitais, jie nebūtinai iškaro priima naujoka. Nenustebkite, jeigu jie tryps ir spardysis – tai greičiausiais arklių turimas būdas nustatyti statusą. Dažniausiai greitai vėl įsivyraus ramybė. Kadangi arkliai gamtoje gyvena grupėmis, būti vieniems garde ar ganykloje jiems nepatinka. Kartais, norint arklį išvesti iš ganyklos, jį sugauti būna labai sunku. Vos jūs pasirodote nešinas apynasriu, arklys tuoj dingsta tolimiausiame ganyklos kampe. Jei tik neturite vieno iš tų nuostabių arklių, kurie romiai patys atbėga pas jus, pasinaudokite kai kuriomis priemonėmis padėčiai ištaisyti.

·        Ateikite į ganyklą dažniau, o ne tik tada, kai norite pajodinėti ar kai ateina veterinarijos gydytojas. Abiem pusėm geriau, jei laikas nuo laiko paglamonėsite arklį. Duokite jam kartais suėsti ką nors skanaus, tačiau nepadarykite to įpročiu, nes galiausiai kai kurie arkliai pasidaro graibštukai.

·        Jei norite joti, neikite tiesiai prie arklio, bet apsimeskite, kad ganykloje turite kitų reikalų. Dauguma arklių yra tokie smalsūs, kad ateis pažiūrėti, ką jūs veikiate.

·        Visuomet būkite ramus, net ir tada, kai arklys iš karto nesiduoda sugaunamas. Lėtai eikite arkliui iš paskos. Galiausiai jam nusibos nuo jūsų bėgioti.

·        Sunkiai sugaunamus arklius geriau į ganyklą išleisti su apynasriu. Taip juos lengviau sugauti. Įsitikinkite, kad apynasris arkliui tinka.

Kumeliukus dažniausiai sunkiau sugauti už suaugusius arklius. Kartais padeda pasilenkimas – būdamas mažesnis, jūs jaunam gyvuliui atrodote mažiau grėsmingas.

Voliojimasis

Jūs galite labai nusivilti, kai, vos tik iššukavus arklį po jodinėjimo, jis niekais paverčia jūsų darbą, ir, vos tik išvestas į ganyklą, ima voliotis žemėje. Gali būti taip, kad arklys išsipurvina labiau, negu buvo iki iššukavimo. Tačiau voliotis ant žemės arkliai turi pakankamai daug priežasčių. Pirmiausia, taip darydami laukiniai arkliai stiprina ryšius su tabūnu. Tos pačios šeimos arkliai visada voliojasi vienoje vietoje, kur susirenka kitų arklių kvapą. Turbūt ir jūsų arklys turi voliojimuisi numatęs vietelę. Antra, nors tai ir atrodo keista, dulkės turėtų palaikyti kailio švarą. Sausos dulkės sugeria riebalus ir atbaido vabzdžius. Žiemą purvas sudaro papildomą sluoksnį virš odos, kuris sulaiko šilumą. Galiausiai, arkliai voliojasi, nes jiems tai patinka. Taip jie pasikaso vietas, kurių kitaip nepasiekia, todėl turėtumėte arklidėse laikomiems arkliams kartais leisti pasivolioti lauke. Jei arklys voliojasi garde, jis gali  užsigauti. Niekada nereikia leisti arkliui voliotis darbo metu.

Temperamentas

Nėra dviejų vienodų arklių. Vieni jų yra tingūs, kiti baikštūs ar nervingi, o treti – temperamentingi, kurie yra dažniausiai energingesni. Be veislei būdingo temperamento, yra ir kitų neįgimtų priežasčių, nuo kurių arklys yra „karštas“. Gali būti, kad arklys, kurį sunku išlaikyti su žąslais, yra netinkamai šeriamas. Arklys būna įsiaudrinęs nuo per didelės avižų dalies koncentruotose pašaruose, o gal jis tiesiog per ilgai buvo laikomas arklidėse. Kai kurie arkliai įsiaudrina prieš varžybas būdami naujoje aplinkoje. Labai svarbu ir oras – dauguma arklių energingesni gryname ore. Kaip ir žmonėms, arkliams apsnūdimas gali priklausyti nuo fizinių priežasčių. Galbūt arklys užsikrėtęs virusine infekcija arba turi parazitinių kirmėlių. Jei skauda vieną ar kelias kanopas, arklys visai nerodo entuziazmo judėti. Be fizinių priežasčių, arkliai gali prarasti gyvenimo džiaugsmą dėl vienatvės. Gal jo darbas yra per daug monotoniškas – tokiam arkliui turbūt padės pašokinėjimas per kliūtis. Atminkite, kad sunkiai dirbusiam arkliui reikia poilsio, todėl visos dienos tinginiavimas žolėje gali padaryti stebuklus. Nervingas arklys yra išsigandęs. Turbūt praeityje jam yra nutikę kokių bėdų. Jei taip, tai labai svarbu užkariauti arklio pasitikėjimą. Jojikas visuomet turi būti ramus ir valdingas. Tą galima suprasti žinant, kaip arkliai gyveno laisvėje. Būdami plėšrūnų grobis, jie turėjo būti pasiruošę bėgti nuo,  pvz. pumos, vos ją pamatę. Pumos kūne būna pilna adrenalino, nes ji pasiruošusi medžioti. Vos arklys užuodžia adrenaliną, jis nedelsdamas puola bėgti. Jei jūs neramus, kraujyje bus adrenalino. Štai kas apsprendžia atitinkamą arklio elgesį.

Išmatos

Arkliai dažniausiai tuštinasi  vienoje lauko vietoje ir nesigano šalia savo išmatų, todėl krūva vis didėja. Išmatose dauginasi visokie parazitai, o aplink jas ima augti piktžolės. Reikia reguliariai šalinti išmatas ir nupjauti piktžoles, kitaip galite likti be ganyklos. Tačiau saugokitės. Yra arklių su polinkiu į šėlsmystes. Vos jūs nusisuksite nuo karučio su mėšlu, arklys jį apvers. Tikrai didelėse ganyklose išmatas galima išsklaidyti akėčiomis. Mėšlą žolių šaknys, pasisavina sunkiau už trąšas, todėl žolė būna kietesnė. Be mėšlo ganykloje jums dar susikaups didelė jo krūva prie arklidžių. Gerai perpuvęs arklidžių mėšlas gerai tinka gėlynams tręšti. Tačiau ne visi turi didelius sodus. Jums turbūt teks mėšlą atiduoti sodininkams arba net užsakyti specialų transportą, kad jį išvežti. Kai kuriose šalyse mėšlo kiekis, kurį galima sukaupti riboto dydžio vietose, yra reguliuojamas.

Mankštinimasis

       Mankštinimasis - būtina arklio fizinės formos palaikymo dalis. Vasarą netgi dirbant dienomis, šviesos vakare pakanka tam, kad grįžę po darbo pajodinėtumėt. Daugelis arklių vasarą gali būti laikomi ganykloje, kur jie daugiau juda negu uždaryti arklidėse. Arklio mankštinimasis tampa sunkesnis, kai dienos sutrumpėja, o temperatūra žemesnė. Kai žemė sušąla ir pasidaro slidi nuo sniego ar ledo, joti būna visai neįmanoma, tuomet galima išbarstyti ratu šviežią mėšlą, kad galėtumėte arklį mankštinti su korda. Taip galite vedžioti arklį su ilgomis vadelėmis.