
BENDROJI CHARAKTERISTIKA
Žiurkėnas – nepaprastai mielas namuose dažnai laikomas žvėrelis. Jo ilgis
9–10 cm, svoris – iki 100–200 gramų. Snukutis bukas, uodega visai trumpa, nedidelės apvalios ausytės.
Naminių Sirijos žiurkėnų kailiukas švelnus, geltonas, gelsvai rudas, juodas, įvairaus margumo,
kartais visiškai baltas. Jie gero būdo, greit įpranta prie šeimininko, leidžiasi imami į rankas,
liaujasi kandžiotis.

JEI ĮSIKŪRĖ JŪSŲ NAMUOSE…
Tik ne stiklainyje ir ne ankštoje plastmasinėje dėžutėje! Narvelio dydis –
ne mažesnis kaip 30x40x30cm. laikydami žiurkėnus namuose ir ypač rengdami jiems gyvenamąjį
būstą, nepamirškite, kad jie yra iš graužikų būrio. Jų priekiniai dantys stiprūs
ir aštrūs. Medinę dėžutę, narvelį žiurkėnai pragraužia. Žiurkėnai
puikiausiai gyvena paprastuose, netgi visai nedideliuose akvariuminiuose induose bei dabar labai madinguose metaliniuose narveliuose
plastmasiniu dugnu. Tai labai patogu valant jų būstą. Geriausias kraikas – pjuvenos. Jas reikia stengtis
keisti kasdien. Tada nebus galimybės atsirasti specifiniam kvapui. Jei pjuvenos granuliuotos, tada narvelį valyti
galima ir kartą savaitėje. Plastmasinis narvelio dugnas išplaunamas. Tik venkite aštrių cheminių
ploviklių!
Narvelyje turėtų būti namukas, ratukas ar kopėčios, kad „degintų kalorijas“.
Per naktį sukdamas ratuką, žiurkėnas sukaria maždaug 3 kilometrus. Galima įdėti ir kitokių
žaidimo prietaisų, pavyzdžiui, spiralinių žiedų, pro kuriuos jie noriai landžioja. Landžiojimas
labirintais, kabarojimasis aukštyn ir žemyn – būtinas (gamtoje jie išrausia dviejų metrų
gylio urvelius su daugybe atšakų). Jei žiurkėnas laikomas mažesniame inde, kas dieną paleiskite
jį pabėgioti po kambarį. Greitai jis žinos visus kambario kampelius, visiškai nebijos savo šeimininko,
atbėgs šaukiamas. Taip labai įdomu stebėti žiurkėno įpročius, išryškėja
jo charakteris. Negalima palikti laisvai bėgiojančio žiurkėno be priežiūros ilgesnį laiką.
Pasirinkęs nuošalesnį kampą, jis pradės ruošti sau lizdą ir gali pridaryti nemalonumų.
Ir apskritai, kuo daugiau suteiksite žiurkėnui laisvės, tuo didesnė tikimybė jį prarasti. Mažas,
laisvai bėgiojantis, žmonių nesibijantis žvėrelis dažnai tampa nelaimingo atsitikimo auka.
MITYBA
Parai vienam suaugusiam žiurkėnui pakanka 20-30 g įvairaus maisto.
Viską, kad ir ką duotumėte, žiurkėnas kemša į didžiulius odos maišus už
skruostų ir tempia į lizdą. Gamtoje taip gali sukaupti žiemai net nuo 20 iki 90 kg! Žiurkėno
maistas turi būti įvairiarūšis, kad nesusirgtų virškinamojo trakto ligomis. Jie noriai ėda
visų rūšių grūdus, kietą, džiovintą duoną, virtas bulves, virto kiaušinio
baltymą, mėgsta saulėgrąžų, moliūgų sėklas, riešutus, varškę,
sūrį, virtą mėsą. Būtinai duokite žalumynų: įvairių žolių, švarių
dobilų, kiaulpienių bei salotų lapų. Žiurkėnai mėgsta ir sultingą maistą bei
daržoves: kopūstų lapus, obuolius, kriaušes, morkas, ropes.
Šiuo metu specialiose zooparduotuvėse galima nusipirkti sausų, presuotų mitybinių
ruošinių, juose yra reikalingas vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekis.
Jeigu šeriate tik sausu maistu, tada būtina duoti vandens. Suaugęs gyvūnėlis per
parą išgeria vidutiniškai 20-30 ml vandens, jis visada turi būti švarus ir prieinamoje vietoje. Visi
graužikai girdomi iš specialių buteliukų, pagamintų iš permatomos medžiagos, todėl
lengva kontroliuoti skysčio kiekį.
Jei gausiai šeriami žalumynais, drėgmės gauna iš jų.
PRIEŽIŪRA. AUKLĖJIMAS
Geriausia pirkti 4–7 savaičių žiurkėną. Jaunas gyvūnėlis imlesnis
auklėjimui, dresūrai.
Žiurkėnas – švaruolis. Narvelį jis suskirsto sektoriais: vienam kampe yra
miegamasis, kitam – maisto sandėlis, trečiam – išvietė.
Namelyje mėgsta „susisukti“ lizdelį. Kai valysite, visko neišmeskite, palikite
pluoštelį senojo lizdo, jam smagu užuosti savo kvapą.
Žiurkėnas – labai švarus gyvunėlis, jis prausiasi 5-6 kartus per dieną, bet
jo maudyti nereikia, tik ilgaplaukių kailiuką galima šukuoti dantų šepetėliu.
Žiūrėkite, ar neužaugo per ilgi dantys iltims zulinti būtinai įdėkite
į narvelį medžio šakų ar žievės, o geriau beržo, ąžuolo, obels.
Zoologijos parduotuvėse nupirkite specialios kreidos, graužikų mineralų briketėlį.
Kuo daugiau bendraukite su savo mažuoju draugu, jei norite jį prisijaukinti. Balsas turi būti
ramus, judesiai atsargūs. Jeigu stversite šiurkščiai, triukšmingai ir dar suspausite pilvuką,
o Jūsų rankos kvepės aštria kosmetika – atbaidysite savo įnamį.
SVEIKATA
Gyvenimo trukmė – iki trejų metų. Laimingas dienas dažniausiai sutrumpina šeimininkas
peršerdamas savo ūsočių. Nutukę darosi apatiški ir vis mažiau juda.
Jei nuolat kasosi, gali turėti parazitų arba netinkama jo mityba. Jei imtų viduriuoti, kiek
laiko nešerkite daržovėmis, padės ramunėlių arbata, aktyvioji anglis, ryžių košės
šaukštelis.
Pasišiaušęs, kiūtintis tamsiame kampe, bijantis šviesos, liūdnas – toks
atrodo sergantis žiurkėnas. Jei iš akių ir nosies varva – Jūsų įnamį pakirto
rimta liga.
VEISIMAS
Lytiškai žiurkėnai subręsta gana anksti – 1,5 mėnesio. Suporuotą patelę
atskirkite nuo patinėlio ir perkelkite ją į kitą indą, duokite medžiagos lizdui sukti. Geriausia
- minkšto šienuko ar tualetinio popieriaus gniūžtę.
Nėščią patelę maitinkite baltymingesniu maistu: daugiau duokite varškės,
virtų kiaušinių, žalumynų. Nėštumas trunka tik 16 dienų, atsiveda 7-10, kartais net
15 jauniklių. Ką tik gimę žiurkėniukai pliki, rausvi, sveria 2-2,5 gramo.
Jei pirmomis gyvenimo dienomis žmogus jauniklius paima į rankas, patelė jaučia svetimą kvapą
ir gali suėsti savo vaikus.
Po savaitės dar akli žiurkėniukai ima graužti kietą maistą. Jaunikliai
praregi 14-15 dieną. Mėnesio jauniklius jau atskirkite nuo motinos.
ĮSIDĖMĖKITE
- jis – ne minkštas žaisliukas, o gyvas padaras
- į narvelį nepatartina kloti laikraščių (spaudos dažai nuodingi), vatos, siūlų,
sintetinių audinių, šiaudų
- skersvėjis ir kaitri saulė – jo priešai
- ėsdamas ar tuštindamasis nori rimties ir ramybės
- bijo didelės erdvės, tuščio ploto
- trokšta veiklos
- paleistas laisvai palakstyti, labai gudrus
- pažaidę su juo, nusiplaukite rankas
PATARIMAI
Jei neužtenka pinigų visiems narvo įrengimams, tai :
- namukui tiks kokoso riešuto kevalas su išpjauta landa, taip pat dėžutė nuo jogurto
- kopėtėles galima susikalti pačiam arba paprašyti tėvelio
- tunelį galima pasidaryti iš spirale supjaustyto plastmasinio butelio nuo gaiviųjų gėrimų
Mylėkite, rūpinkitės savo mažuoju draugu ir jis Jums suteiks daug nepakartojamų
akimirkų.
Sudarė Gintaute Kulvietyte
|