Make your own free website on Tripod.com

Apie gyvunelius

NAMINE PELEDA
PAGRINDINIS
PATARIMAI(sunys)
KATES
ZIURKENAI
FRETKOS
SINSILOS
TRIUSIAI
SUNYS
PAPUGOS
NAMINE PELEDA
KANARELES
VEZLIAI
ZIRGAI
SVECIU KNYGA
KONTAKTAI
Konkursai :D
MINI GYVUNELIU KLUBO PIRAMIDE
Nuorodos
ANEKDOTAI

Naminė pelėda - naktinis paukštis, todėl nenuostabu, jog retai kam tenka ją pamatyti. Dienos metu ji tupi atokioje vietoje, kur sunku ją pastebėti. Tačiau daugelis iš mūsų turbūt yra girdėję pelėdos ūbavimą "ū ū ū...uhu-uhūūūūūū". Naminė pelėda paplitusi visoje Europoje. Ji paprastai gyvena miškuose, tačiau gerai jaučiasi ir parko ar sodo medžiuose. Plunksnų spalva pilka arba ruda. Ši vikri medžiotoja tyliai priskrenda prie aukos ir netgi sugeba ore pagriebti skrendantį šikšnosparnį.

Vidurio Europje naminės pelėdos dažniausiai gyvena lapuočių ir mišriuose miškuose, kur gausu senų medžių. Juose susiranda dreves ir susisuka lizdus. Neretai jos įsikuria ir parkuose, soduose, senose kapinėse. Naminės pelėdos mėgsta įsitaisyti ant gyvenamųjų namų stogų, nuo kurių labai patogu stebėti apylinkę ir tykoti grobio. Kartais jos apsigyvena prie tvenkinių arba spygliuočių miškų pakraščiuose, jeigu niekur kitur neranda pakankamai maisto ir tinkamos lizdavietės. Naminė pelėda medžioja tik naktį. Ji tupi aukštesnėse vietose, pvz., ant namų stogų arba aukštuose medžiuose, ir akylai stebi apylinkę. Pastebėjusi auką tyliai ir žaibiškai ją sučiumpa. Naminės pelėdos plunksnos-labai purios, minkštos ir švelnios. Plasnojamųjų plunksnų vėtyklės turi lenktas ataugėles, todėl paukštis gali skraidyti tyliai, visai nešnarėdamas. Pelėda pasižymi puikia klausa, ji gali išgirsti auką tamsią naktį, kai nebepadeda net skvarbus žvilgsnis. Miškuose pelėda medžioja smulkius žinduolius, paukščius ir vabzdžius, o netoli žmonių gyvenviečių-beveik vien paukščius. Rudenį naminės pelėdos pradeda ieškoti partnerio, o susiradusios visą gyvenimą lieka kartu. Paprastai jos poruojasi vasario mėnesį. Tuoktuvių metu jos garsiai tuksena snapu ir tyliai plaka sparnais. Patelė išrenka vietą lizdui. Dažniausia pora įsikuria senų medžių uoksuose, apleistuose kitų plėšriųjų paukščių lizduose arba uolų plyšiuose. Patelė iš viso padeda nuo dviejų iki penkių baltų matinių kiaušinių. Padėjusi pirmąjį kiaušinį, jau pradeda perėti, todėl paukščiukai prasikala skirtingu laiku. Kai išsirita pelėdžiukai, pirmąsias dvi dienas motina nesitraukia nuo vaikų, o tėvas visą laiką neša maistą. Jaunikliai lizde tupi beveik penkias savaites. Tačiau tėvai juos maitina ir vėliau, maždaug dar du tris mėnesius. Tuo laiku motina moko jauniklius skraidyti. Po trijų mėnesių paukščiukai jau skraido be tėvų pagalbos, savarankiškai.

Enter supporting content here